Šv. Peregrinas Laziozietis (1260–1345 m.) – italų vienuolis servitas, kuris yra katalikų bažnyčios globėjas sergantiesiems vėžiu.

Šv. Peregrino Lazioziečio gyvenimas

• Jaunystė: Gimė Forli mieste (Italija), turtingoje šeimoje, iš pradžių priklausė politinei judėjimo grupei, nusistačiusiai prieš popiežių.
• Atsivertimas: Vieno incidento metu jis sumušė taikyti atėjusį šv. Pilypą Benici, tačiau pamatęs šventojo nuolankumą gailėjosi, atsivertė ir vėliau įstojo į Servitų ordiną.
• Stebuklas: Sunkiai susirgęs kojos vėžiu (gydytojams planuojant amputaciją), naktį prieš operaciją jis melsdamasis patyrė regėjimą, o ryte kojos skausmai ir liga visiškai išnyko.
• Minėjimo diena: Bažnyčioje jo liturginė diena minima gegužės 4 dieną (kai kur – gegužės 1 d.).

Filmas apie šv. Peregrino gyvenimo istoriją:

https://www.youtube.com/watch?v=WeNXaqN0QKQ

(pasitikėjimo kupinas prašymas galingajam užtarėjui nuo vėžio).

O šlovingasis šventasis Peregrinai, nuostabus atsivertimo ir atgailos pavyzdy,
tu, kuris savo kūnu patyrei sunkios ligos skausmą ir gavai iš Viešpaties stebuklingo išgydymo malonę,
pažvelk savo gailestingomis akimis į mane – aš su pasitikėjimu prašau tavo užtarimo.

Tu gerai žinai kančios naštą ir nerimą tų žmonių, kurie susiduria su bauginančia diagnoze.
Todėl nuolankiai tavęs prašau: nunešk mano kuklų prašymą prie Dievo gailestingumo sosto (čia paminėk malonę, kurios prašai).
Jeigu tokia yra Viešpaties valia, išmelsk man (arba žmogui, už kurį meldžiuosi), kūno išgydymą,
kad galėčiau toliau tarnauti Dievui šiame gyvenime.
Tačiau visų pirma išmelsk man nepajudinamo tikėjimo malonę,
kokią turėjai tu, kad ir kokia būtų Dievo valia dėl mano sveikatos, galėčiau ją priimti su meile ir ramybe.

Padėk man suprasti, kaip tu supratai, kad mūsų kančios, suvienytos su Kristaus kančiomis,
įgyja atperkančią vertę ir kad nėra tokios tamsios nakties,
kurios nepalydėtų prisikėlimo aušra.

Šventasis Peregrinai, tu, kuris iš maišto perėjai į šventumą,
užtark ir nusidėjėlių atsivertimą, ypač tų, kurie atmeta Bažnyčią arba yra toli nuo jos nuklydę.
Tegul jie, sekdami tavo pavyzdžiu, atranda Kristuje tikrąją savo gyvenimo prasmę ir tą ramybę,
kurią gali suteikti tik Jis.
To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius.

Amen.