Gailestingumo vainikėlis ir šv. Faustinos maldos
Dievo gailestingumo vainikėlis
Šią maldą ses. Faustinai Jėzus padiktavo Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13-14 d.
„Tam, kas bent kartą sukalbės šį vainikėlį, bus suteikta malonė, nes mano gailestingumas beribis,“ – sakė Jis. – „Tie, kurie kalbės šį vainikėlį gyvenime, o ypač mirties valandą, bus apglėbti mano gailestingumo.“
Vainikėliu raginama prašyti Dievą gailestingumo ir kitiems žmonėms, patariama jį kalbėti prie mirštančiųjų.
Melstis reikia nuolankiai, pasitikint Viešpačiu ir nuoširdžiai gailintis dėl nuodėmių.
„Kalbėdama šį vainikėlį,“ – kalbėjo Viešpats ses. Faustinai, – „priartini prie manęs visus žmones.“
Dievo Gailestingumo vainikėlis gali būti kalbamas varstant mums įprasto rožinio karoliukus.
Pradžioje kalbame „Tėve mūsų”, „Sveika, Marija”, „Tikiu Dievą Tėvą”.
Toliau ties didesniais karoliukais meldžiame:
Amžinasis Tėve, aukoju Tau mieliausiojo Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievystę permaldauti už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes.
Ties mažesniais karoliukais kalbame:
Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui.
Pabaigoje:
Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio. (3 kartus)
Po poros metų ses. Faustina savo dienoraštyje rašė, kad maldų devyndieniu rengiantis Gailestingumo šventei Jėzus dar kartą paragino ją melstis už kitus žmones.
„Noriu“, – nurodė Jėzus, – „kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kasdien tu atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo vandenyne, o aš nuvesiu tas sielas į savo Tėvo buveinę.“
Gailestingumo vainikėlis giesmėje
Giesmę atliko „Harpa Dei” Gailestingumo Šventovėje.
Šv. Faustinos maldos
PASITIKĖJIMO AKTAS
Bėgu prie Tavo gailestingumo, Dieve maloningas, kuris vienas esi geras.
Nors mano skurdas didžiulis ir kalčių daugybė, bet pasitikiu Tavo gailestingumu, nes Tu esi gailestingumo Dievas ir per amžius nėra girdėta, nei žemė, nei dangus nepamena, kad Tavo gailestingumu pasitikinti siela būtų nuvilta.
O gailesčio Dieve, Tu vienas gali mane išteisinti ir niekada manęs neatmesi, kai atgailaudama/s einu prie gailestingosios Tavo Širdies, kurios niekam neatsakei, nors būtų didžiausias nusidėjėlis. Tu gyveni ir Viešpatauji per amžius.
Amen. (Šv. F. Dien. 1730)
MALDA KANČIOJE
O mano Jėzau, duok man jėgų ištverti kentėjimus, kad mano lūpos nepersikreiptų, gerdamos kančios taurę.
Padėk, kad mano auka būtų Tau maloni; tegul jos negadina mano savimeilė.
Tegul intencijos grynumas padaro ją Tau malonią ir gaivią, ir gyvą.
Nepaliaujama kova, nuolatinės pastangos įvykdyti Tavo šventąją valią yra mano gyvenimas,
bet tegul Tave, o Viešpatie, garbina visa, kas yra manyje, – ir skurdas, ir jėga.
Tu gyveni ir Viešpatauji per amžius.
Amen. (Šv. F. Dien. 1740)
ŠV. FAUSTINOS MALDA
Kiekvienu savosios būties kvėpsmu,
kiekvienu savo Širdies dūžiu,
kiekvienu kraujo, tekančio mano gyslomis, pulsavimu
trokštu aukštinti Tavo, Švenčiausioji Trejybe, gailestingumą.
Trokštu visiškai persikeisti į Tavąjį gailestingumą ir tapti gyvu Tavo, Viešpatie, atspindžiu;
tegul esminė Tavo dieviška savybė – neišmatuojamas gailestingumas – per mano sielą ir širdį pasiekia artimą.
Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gailestingos,
kad niekuomet nieko neįtarinėčiau ir neteisčiau pagal išorę, bet įžvelgčiau artimo sielos grožį ir jam padėčiau.
Padėk man, Viešpatie, kad mano klausa būtų gailestinga, atidi artimo poreikiams, neabejinga jo skausmams ir aimanoms.
Padėk man, Viešpatie, kad mano kalba būtų gailestinga,
kad niekuomet blogai nešnekėčiau apie artimą, bet kiekvienam atrasčiau paguodos ir atleidimo žodį.
Padėk man, Viešpatie, kad mano rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams,
kad aš mokėčiau daryti gera artimui, pati imdamasi sunkiausių ir nemaloniausių darbų.
Padėk man, Viešpatie, kad mano kojos būtų gailestingos,
kad įveikdama savąjį nuovargį galėčiau skubėti padėti artimui.
Tikrasis mano poilsis tebūnie paslaugumas artimui.
Padėk man, Viešpatie, kad mano širdis būtų gailestinga, kad būčiau jautri visoms artimo kančioms.
Niekam neužversiu savo širdies.
Nuoširdžiai bendrausiu net su tais, kuriuos žinau piktnaudžiaujant mano gerumu.
Nuslopinsiu savo skausmą ir užsidarysiu gailestingiausioje Jėzaus Širdyje.
O mano Viešpatie, tegul manyje pasilieka Tavo gailestingumas.
Tu mane ragini būti gailestingą trejopai.
Pirmiausia – gailestingu veiksmu, kad ir koks jis būtų.
Antra – gailestingu žodžiu; jeigu negaliu padėti veiksmu, padėsiu žodžiu.
Trečias dalykas yra malda.
Jeigu negalėsiu parodyti gailestingumo nei veiksmu, nei žodžiu, visada galėsiu malda,
nes malda siekia ten, kur aš pati nepasiekiu.
O mano Jėzau, perkeisk mane į Save, nes Tu viską gali.
