Visi žinome, kad mūsų bažnyčiose yra tabernakuliai (lotyniškai – palapinės). Kai kas net juos laiko svarbiausiais bažnyčių elementais. Tačiau svarbesnis yra altorius Paskutinės vakarienės stalas, ant kurio sudėta mūsų duona ir taurė vyno Šventosios Dvasios galia ir Jėzaus žodžių jėga tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Susibūrusi aplink altorių Dievo šeima yra kviečiama valgyti. Bet ne visi valgo. Kai kurie nenori, kai kurie negali. Todėl ir yra tabernakuliai. Kad galėtume nesuvalgytą Duoną saugiai laikyti tiems, kurie dabar jos nevalgė.

Taigi tabernakulis skelbia, kad Bažnyčioje kai kas negerai. Kad yra sergančių, įkalintų, nuodėmingų, išsižadėjusių tikėjimo, juo nesidominčių… Jei nevalgysi, negyvensi. Jei nepriimsi Komunijos, neturėsi savyje gyvybės. Vis dėlto nevalgoma… Švenčiausiojo Sakramento adoracijos turėtų apimti ir maldą už tuos, kurie nedalyvauja sakramentinėje Komunijoje. Tai jiems per Mišias nesuvalgytas Švenčiausiasis maistas skirtas, tai už juos ir mūsų maldos! Ar atkreipėte dėmesį į tabernakulio pavadinimą? Palapinė nėra nuolatinio gyvenimo vieta. Ji – keliautojų namas. Šiandien čia, rytoj kitur. Kai kurie maldingieji kalba apie Jėzų – tabernakulio kalinį. Čia ne kalėjimas. Čia nenustygstančio vietoje Bendrakeleivio būstinė. Jis nori būti su mumis. Ten, kur būname mes, ir Jis nori būti. Net kalėjimuose, net ligoninėse bei slaugos namuose, ir ligonio kambarėlio tyloje. Tik ne tabernakuliuose, o širdyse, kurios leidžia gyventi, kurios gyvena. Anądien sužinojau apie seserį vienuolę, kurios gyvenimas yra, anot patarlės – arti bažnyčia, toli Dievas. Neužeina jos ordino seserys… O kaip su kasdiene vienuolės Komunija? Jei jau su Dievui pašvęstąja šitaip, ką kalbėti apie eilinius tikinčiuosius, nuo ligos ar senatvės nusilpusiais keliais! O tabernakuliuose Komunijos perteklius! Ydingas Komunijos Duonos konsekravimas ateičiai, supratau, yra ydingos pastoracijos simbolis. Kaip daug tabernakuliuose Duonos, taip daug neaplankytų ligonių!

Kaip padėti Kristui palikti tabernakulius? Jau ir Lietuvoje kai kuriose vyskupijose yra rengiami ekstraordinariniai (ypatingieji, neįprastieji) Komunijos dalintojai. Tai savanoriai, pasiryžtantys aplankyti ligonius. Ir ne šiaip sau, o atnešti didžiausią dovaną – Kristų, norintį keliauti su mumis ir duoti jėgų visada, o ypač sunkiausių bandymų kely. Kas pasakys, kad ne vienas didžiausių bandymų?!

Nepamirštamas įspūdis iš tarnysčių Italijoje. Rytinių Mišių Komunijos metu Roza, Antonio ir Pietro su Marija atsineša indelius ir sušnabžda: penki, du, aštuoni, vienas. Suprask, duok man Duonos, kad Kristų nuneščiau savo kaimynams ir sergančiai žmonai. Palaiminta šalis, kur ligoniai savo skausmus sujungia su Kristaus merdėjimu. O gal ir mūsų Lietuvoje jau laikas Kristui išeiti iš palapinių?

P. S. Vyrai ir moterys, norintys įsipareigoti sekmadienio (o gal ir kasdienei!) ligonių Komunijai, turi kreiptis į parapijos kleboną, kuris dėl to tariasi su vyskupu. Sėkmės naujose tarnystėse.

​​publikuotas 2016 „Artuma” rugsėjis (p. 3)

Nuo 2013 metų Lietuvos vyskupijos pradėjo ruošti ekstraordinarinius Komunijos dalintojus – žmones, kurie parapijos klebono, kunigų siuntimu gali atnešti Švenčiausiąjį Sakramentą ligoniui į namus, jei šis pageidauja dažniau priimti Kristaus Kūną, pasisemti iš Jo stiprybės, suvienyti savąją kančią su Jėzaus kančia už pasaulį.