10 svarbių klausimų, kylančių dėl sunkios ligos

Jums rūpi, kas pasirūpins vaikais, pareigomis darbe ir namuose.
Dažnai mes manome, kad esame nepakeičiami.

Dabar yra metas įtraukti šeimos narius, draugus ir net profesionalius pagalbininkus. Bažnyčia ar kitos religinės organizacijos dažnai turi savanorių, pasiruošusių padėti prižiūrėti namus ar gyvūnus, apsipirkti, atlikti pavedimus, pasirūpinti maistu ar transportu. Profesionalią pagalbą galima gauti socialinių paslaugų agentūrose, ligoninėse ar rūpybos centruose. Susisiekite su darboviete. Išsiaiškinkite apie savo sveikatos draudimą ir teisę neateiti į darbą dėl ligos. Kiek įmanoma perduokite darbus kolegoms. Jūs nustebsite, kiek daug žmonių pasisiūlys jums padėti.

Vienas svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti dėl savęs ir savo mylimųjų, – tai kuo daugiau sužinoti apie savo ligą, tikimybę pasveikti ir pokyčius, kuriuos atneša lėtinė liga. Kartais esame netgi priversti mesti darbus, kai tai išsiaiškiname.

Po to, kai prieš daugelį metų man nustatė išsėtinę sklerozę, dėl ligos komplikacijų ir apribojimų aš pasitraukiau iš darbo.

Modernioji medicina skausmo malšinimui siūlo nesuskaičiuojamą daugybę metodų: vaistus, procedūras, atsipalaidavimo technikas ir alternatyviąją terapiją. Tai reikėtų rinktis indvidualiai, pagal poreikį. Išsiaiškinkite, ką galite padaryti, kad veiksmingiausiai numalšintumėte savo skausmą. Kartais, jei skausmas nėra per stiprus, gana veiksminga yra prasiblaškyti klausantis raminančios muzikos, tyliai skaitant ar žiūrint į mėgstamiausią paveikslą.

Skausmas gali pasiūlyti galimybę augti dvasiškai, nes atveria gilius klausimus apie kančią, kurią visi patiriame savo gyvenime. Skausmas moko. Kartais tekėti pasroviui su juo yra geresnis atsakas nei priešinimasis.

Leiskite patarti paieškoti šaltinių, kurie teikia ištvermės kasdienio gyvenimo iššūkiams. Kas padeda jums susidoroti, kai kas nors pasidaro sunku?
Tikriausiai vienas jūsų artimųjų – sutuoktinis, kitas svarbus žmogus ar draugas – yra jūsų jėgų ir paramos šaltinis, kurio jums reikia ligos metu.
Pasitikėkite ja ar juo ir leiskite laiką kartu, net jei tai bus tiesiog sėdėjimas tyloje.

Pasikliaukite savo dvasinėmis praktikomis ir palaikymu.
Nesiliaukite melstis, net jei jūs dėl savo sielvarto tegalite maldauti Dievo: „Padėk man!“. Taip pat pasikalbėkite su savo dvasininku ar dvasios vadovu ar vadove. Man daug paguodos atneša įsitikinimo, kad mano Dievas kenčia kartu su manimi, apmąstymas.

Kai užpuola liga, kartais mūsų gebėjimas pasirūpinti savo pagrindinėmis reikmėmis yra pažeidžiamas. Jums gali rūpėti, kiek pagalbos jums reikės ir kaip reikėtų jos prašyti. Daugelis iš mūsų bijo, kad jam neprireiktų pagalbos. Mes bijome, kad liksime vieni arba mūsų pagalbos prašymas bus atmestas, bijome kitiems sukelti nepatogumų. Neseniai mano draugas pasipasakojo, kad jo mama nenuvykdavo sutartam apsilankymui pas gydytoją, nes nesiryžo paprašyti kaimyno ar draugo, kad ją nuvežtų.

Po to, kai Tomui įvyko širdies smūgis, jis atrado, ką reiškia būti priklausomam. Iki kol jis vėl galėjo vairuoti tetruko dvi savaites, bet tai reiškė, kad aš buvau atsakinga už papildomas išvykas. Aš išridendavau ir šiukšlių dėžę ant šaligatvio, ir papildomai lipdavau laiptais. Tai mums abiems buvo sunku, nes anksčiau dėl mano ribotos ištvermės ir jėgų paprastai jis atlikdavo šiuos darbus.

Priimti pagalbą gali būti sunku. Bet Dievas mus kviečia duoti ir priimti. Leisk kitam duoti, kai tau reikia. Mokykis tarpusavio priklausomybės, rūpinimosi vienas kitu ciklo.

Pyktis ir nusiminimas yra normalus atsakas į ligą, ypač sunkią, ilgai besitęsiančią ar sekinančią. Lengva „užstrigti“ prie šių jausmų. Tačiau kai energiją sunaudojate pykdami ir liūdėdami, lieka mažiau jėgų gijimui.

Susiraskite būdą, kaip išreikšti jausmus. Verkite, bet ne vienas ar viena. Dienoraščio rašymas padeda išlieti jausmus ir juos paleisti. Tau reikia priimti šiuos jausmus, neignoruoti ir neslopinti jų, bet pripažinti, gerbti, ir judėti į priekį.

Liga atneša mums kelis svarbius klausimus. Suvokiame, kad nesame nemirtingi, ir pradedame galvoti apie kada nors įvyksiančią mirtį. Svarstome, kokios yra jūsų galimybių ribos. Galvojame apie save ir klausiame savęs, ar tapę silpni išliekame tuo pačiu žmogumi? Liga taip pat iškelia klausimą „kodėl“: Kodėl aš? Kodėl tai? Kodėl dabar?

Pirmyn, klauskite šiuos klausimus! Melsdamiesi Dievui, medituodami, rašydami dienoraštį ar tiesiog sėdėdami senų medžių sodelyje užduokite šiuos klausimus. Apmąstykite juos. Nors tavo galva galbūt sako, kad aiškaus atsakymo nebus, tavo širdžiai reikia šiuos universalius klausimus „išnešioti“, apsvarstyti.

Jei jūsų liga trumpa ir prognozuojamas išgijimas ar pagerėjimas, šis klausimas tikriausiai neiškils. Tačiau, jei jūsų liga yra rimta ir ilgai besitęsianti, o prognozė neaiški, tai tampa aktualiau. Sunku dalintis silpnumu ar būkle, kuri, mūsų manymu, mus silpnina. Aš tai jaučiau labai stipriai pirmosiomis dienomis po išsėtinės sklerozės diagnozavimo.

Tačiau išmokau, kad mažiau jėgų reikia būti sąžiningai ir patikėti, kad supantys žmonės nori mane paremti. Pasinaudokite proga ir pasakykite tiesą. Po pirmojo karto palengvėja. Dalinimasis yra labai svarbus. Ligos laikymas paslaptyje didina atskirtį.

Neseniai mano skaitytame romane berniukas klausia senelio apie Šventojo Rašto ištrauką, kur Jėzus sako „Prašykite ir gausite“.
Berniukas negalėjo suprasti ištraukos reikšmės. Jis prisiminė atvejus, kai jis prašė, kad nemirtų močiutė ar ypatingos dovanos Kalėdoms, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. Senelis paaiškino, kad Jėzus kalbėjo ne apie daiktus ar konkrečius rezultatus. Jėzus kalbėjo apie savo buvimą kartu. Prašyk ir pajusi Dievo meilę ir rūpestį.

Dievas yra su tavimi tavo skausme ir kentėjimuose. Dievas išgirs tave, kai melsiesi. Dievas ieško tavęs per kitus žmones, kurie myli, remia ir rūpinasi tavimi ligoje. Dievas yra su tavimi religinėse apeigose ir maldose.

Jei mes galime rasti prasmę, mes galime ištverti beveik viską. Liga dažnai pasiūlo unikalią galimybę augti ir pažinti save. Ji gali padėti susidėlioti prioritetus savo gyvenime, atpažinti kasdienes dovanas ir palaiminimus, atrasti giliai glūdinčią vidinę jėgą ir drąsą.

Dažnai sunki liga atveria tikrą užuojautą kitiems, kurios anksčiau nežinojote turį. Kai atskleidžiamas jūsų pačių pažeidžiamumas, jūs pradedate susitapatinti su kitais, kurių kūnas, mintys ar dvasia nusilpo. Atsiranda aiškesnis supratimas, ką reiškia susidurti akis į akį su savo ribotumu ir net mirtingumu.

Aš ir mano vyras liudijame šį faktą nuo to laiko, kai jį ištiko širdies smūgis. Jis dabar supranta, ką aš bandžiau jam paaiškinti apie savo baimes ir širdgėlą dėl netekčių ir ribotumo, kurie atėjo kartu su mano liga. Dabar jis išgirdo mane iš naujo, nes pats jaučia panašias baimes ir širdgėlą dėl savo sveikatos būklės. Ir mano įsitikinimas patvirtinamas dar kartą: viskas, kas atsitinka gyvenime, yra galimybė plėsti savo širdį ir mintis.