Jono Pauliaus II paraginimas visiems kenčiantiesiems

Kristaus aukos dvasios persmelktas kentėjimas yra nepakeičiamas tarpininkas ir šaltinis tų gėrybių, kurios būtinos pasauliui išganyti. Kentėjimas labiau negu kas kita atveria kelią malonei, perkeičiančiai žmonių sielas (SD, 27). Žmogaus kentėjimas, suvienytas su atperkamąja Kristaus kančia, yra ypatinga parama gėrio jėgoms ir atveria kelią į šių išganingųjų jėgų pergalę. Tad svarbu aukoti Dievui savo silpnumą, negalavimus bei ligas ir, susiejant savo kančias su Kristaus kančiomis, melstis už nuodėmingo Pasaulio išgelbėjimą.

Kristus sako: „kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ (Mt 25, 40). Kiek svarbūs šie žodžiai mūsų gyvenime? Gal kur nors šalia mūsų, už sienos, visų pamirštas sergantis kaimynas prašo mirties pas jį ateiti, nes nemato kančios prasmės, gyvenimo prasmės ir praleidžia jį veltui, nors galėtų kam nors padėti priartėti prie Dievo. Sukaupkite savyje jėgų ir aplankykite kenčiantį žmogų, suteikite jam paguodos ir vilties, kad mums visiems reikalinga jo malda.
Brangūs kenčiantieji, prašome jūsų šv. Jono Pauliaus II žodžiais: prašome pagalbos visų jūsų, kurie kenčiate. Ypač jūsų, kurie esate silpni, prašome tapti Bažnyčios ir žmonijos stiprybės šaltiniu. Tegul baisioje gėrio ir blogio jėgų kovoje, kurią matome šių dienų pasaulyje, jūsų kančia, suvienyta su Kristaus Kryžiumi, atneša pergalę! (SD, 31).