1. Kai žodžių nebėra

Žinoma, jūsų artimojo liga yra gąsdinanti situacija. Tačiau jūs galite padėti. Atsiminkite, kad informacija gali sumažinti baimę. Jūs galite padėti savo artimajam gauti įvairios naudingos informacijos. Klausydamas, dėl ko jūsų artimasis yra labiausiai sunerimęs, padėdamas surasti teisingą informaciją bei tai suprasti, jūs galite būti ypatingai svarbus.

1.1. Kodėl kalbėtis? Kaip klausytis?

Yra 3 pagrindinės priežastys, kodėl verta kalbėti ir klausytis:

1. Kalbėjimas yra geriausias bendravimo metodas

Yra daugybė bendravimo būdų: prisilietimas, juokas, šypsena. Tačiau kalbėjimas yra efektyviausias ir specifiškiausias būdas, kuriuo mes bendraujame. Kalbėjimas bendravimą padaro aiškiu. Jo dėka mes galime geriau suprasti vienas kitą. Kiti bendravimo būdai yra labai svarbūs, bet, kad jie būtų naudingi, visgi turime šnekėtis.

2. Tik kalbėjimas gali padėti sumažinti sielvartą ir stresą

Priežastys, kodėl mes šnekamės, gali būti labai įvairios. Yra tokių akivaizdžių priežasčių kaip, pavyzdžiui, pasakyti vaikui neliesti karštos orkaitės, papasakoti pokštą, siekiant kažką prajuokinti, paklausti apie futbolo rungtynių rezultatus ir taip toliau. Bet taip pat yra mažiau akivaizdžių priežasčių kalbėtis. Viena iš jų yra paprastas žmogaus noras palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir būti išklausytam.
Dažnai, ypač kai atrodo, jog viskas pašlijo, žmonės kalbasi tam, kad išsipasakotų, būtų išklausyti ir nusimestų naštą nuo pečių. Tai leidžia atsikratyti susikaupusios įtampos, o tai padeda jaustis geriau. Kalbėjimas gali būti didžiulio palengvėjimo priežastimi. Kalbėdamiesi ir išklausydami galite padėti sunkiai sergantiems asmenims išsilieti. Tai reiškia, kad galite padėti savo artimajam, net jei ir nežinote visų atsakymų.
Iš tiesų, “geras klausytojas” yra naudingas pats savaime. Jungtinėse Valstijose buvo atliktas įdomus tyrimas, kai žmonės buvo mokomi gero klausymo technikų. Tuomet pacientai savanoriai atėjo su jais pasikalbėti apie savo problemas. Klausytojams šiame tyrime nebuvo leista nieko pasakyti ar padaryti. Jie tik linksėdavo ir sakydavo, kad “aš suprantu” ar “papasakokit man daugiau”. Jiems nebuvo leista užduoti klausimų ar kažką pasakyti apie problemas, kurias apibūdino pacientai. Valandos pabaigoje beveik visi pacientai manė, kad jie gavo labai gerą pagalbą ir palaikymą. Verta prisiminti, jog jūs neturite žinoti nieko ypatingo, asmens išklausymas padeda daugiau nei tikitės.

3. Atsiribojimas yra žalingas

Viena iš priežasčių, kodėl draugai ir šeima stengiasi išvengti pokalbių su pacientu, yra tai, jog kalbėjimas apie baimę ar nerimą gali iššaukti patį nerimą, nors prieš tai jo ir nebuvo.
Taigi galite pasakyti sau: “Jei aš paklausiu savo draugo, ar jis jaudinasi dėl spindulinės terapijos, o jis prieš tai nesijaudino, mano klausimas gali sukelti šį nerimą”. Tačiau, viskas būna atvirkščiai.
Psichologai tyrinėjo pokalbius su žmonėmis, kurie serga nepagydomomis ligomis. Tyrimas parodė, kad pokalbiai tarp sergančiųjų ir jų artimųjų nesukėlė naujų baimių ar nerimų. Prešingai, nešnekėjimas apie baimes jas tik padidina.
Žmonės, kurie neturi su kuo pašnekėti, yra nervingesni, labiau linkę į depresiją. Tyrimas taip pat parodė, kad žmonių, kurie rimtai serga, viena didžiausių problemų yra tai, jog kiti žmonės su jais nesišneka ir dėl to kylantis izoliacijos jausmas juos verčia jaustis dar prasčiau. Dažnai asmeniui, jei jis labai jaudinasi ir neturi su kuo apie tai pakalbėti, tampa sunku šnekėti ir apie visus kitus dalykus.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonėms sunku kalbėti apie savo jausmus, yra gėda. Daugelis žmonių gėdijasi dėl kai kurių savo jausmų, ypatingai dėl savo baimių ir susirūpinimų. Bijomasi jaustis ne taip, “kaip turėtume jaustis”, iš kur ir kyla gėda dėl turimų baimių. Vienas iš svarbių dalykų, kuriuos galima padaryti dėl savo artimojo, yra jo nuogąstavimų išklausymas ir buvimas šalia. Išklausymas turėtų būti be temos nukreipimo ar parodymo, kad kvaila turėti baimes. Reikėtų parodyti, jog priimate ir suprantate. Tai padeda sumažinti asmens gėdą dėl turimų baimių.
Taigi jūs galite laimėti viską ir neturite, ko prarasti, mėgindami kalbėtis ir išklausyti. Pradėti pokalbį su žmogumi, kuris ką tik sužinojo, jog serga vėžiu, yra sudėtinga ir dažnai reikalauja vidinės stiprybės. Tačiau yra būdų šių sunkumų išvengti.

1.2. Kalbėjimosi kliūtys

Čia pateikiami pagrindiniai šeši kliūčių tipai, kurie trukdo efektyviam bendravimui tarp jūsų ir sergančiojo asmens:

  1. asmuo, kuris serga ir nori kalbėtis, bet jūs ne;
  2. asmuo, kuris serga it nenori kalbėtis, bet jūs norite;
  3. asmuo, kuris serga ir nori kalbėti, bet jaučiasi taip, tarsi jam nederėtų;
  4. jūs nežinote, kaip padrąsinti vėžiu sergantį asmenį kalbėtis;
  5. asmuo, kuris serga, atrodo, jog nenori kalbėtis, bet iš tikrųjų jam to reikėtų;
  6. jūs nežinote, kas būtų geriausia, ir nenorite kalbėti, nes tai galėtų pabloginti situaciją.

Tai yra pagrindiniai barjerai. Tačiau yra būdų palengvinti ir užmegzti bendravimą bei atpažinti, ar žmogui reikia išsikalbėti ar ne.

Į viršų
2017-02-21T20:26:04+00:00